JAV aukštasis mokslas 

Jungtinių Amerikos valstijų (Amerikos) aukštojo mokslo sistema pasižymi labai kokybiškomis studijų programomis, aukštųjų mokyklų skaičiumi bei didele jų įvairove. Penkiasdešimtyje geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų sąraše net trisdešimt devyni Amerikos universitetai. Jau kuris laikas JAV išlaiko neginčijamo lyderio aukštajame moksle pozicijas. Švietimo sistemų pertvarka, vykstanti Europos šalyse (Bolonijos procesas), yra ne kas kita, kaip noras konkuruoti su Amerika dėl pasaulinio aukštųjų mokyklų populiarumo ir visur pripažintos studijų kokybės.

Svarbiausias bruožas išskiriantis Amerikos aukštojo mokslo sistemą iš kitų šalių tai aukštųjų mokyklų kiekis. Beveik 4 000 institucijų turi pirmos pakopos studijas, t.y. asociato ir bakalauro laipsnio programas. Taip pat šiai šaliai būdinga didelė studijų programų įvairovė bei naujausiomis technologijomis apginkluoti, gerai išvystyti universitetų moksliniai centrai ir, aišku,  pirmos pakopos studijų filosofija vadinama  „liberaliųjų menų studijomis“ (Liberal arts studies). Šia filosofija grįstas aukštasis mokslas studentui suteikia neribotas galimybes derinti ir komplektuoti studijuojamus dalykus pagal kiekvieno individualius poreikius, siekiamą kvalifikaciją ir planuojamą darbo karjerą.

Palyginus Lietuvos ir Amerikos aukštąsias skiriasi ne tik privalomų / pasirenkamųjų dalykų santykis, bet ir tai, kaip stojama į aukštąsias mokyklas. Lietuvoje stojama į  pasirinktos aukštosios mokyklos kurio nors fakulteto konkrečią specialybę. Amerikoje moksleiviai stoja į pasirinktą universitetą ar kolegiją neįvardindami fakulteto, programos ar specialybės. Studentai, priimti į universitetą, mokslo eigoje  rinkdamiesi studijų dalykus suformuoja specialybę, kuri bus įrašyta jų diplomuose baigus keturių metų studijas. Aišku, kurios nors specialybės diplomui gauti reikia išklausyti tam tikrą kiekį tai specialybei privalomų kursų (core courses), bet tai sudaro mažiau nei penkiasdešimt procentų viso studento krūvio.  Toks liberalumas renkantis paskaitas sudaro sąlygas įgyti labai platų universitetinį išsilavinimą ir studijas paverčia labai įdomiu savęs lavinimo / pažinimo procesu. Europoje tokios studijuojamų dalykų pasirinkimo laisvės nesuteikia nė vienos šalies aukštosios mokyklos.

Didžiulis kiekis pasirenkamųjų dalykų atveria ir kitas galimybes. Viena jų – besirenkant kursus suformuoti dvigubos specialybės diplomą (double major). Toks diplomas būtų ypatingai vertingas konkurencingoje Lietuvos darbo rinkoje.

Jei būsimas studentas nežino kurią specialybę rinktis jis per pirmuosius studijų metus gali save išbandyti skirtingose srityse ir, galų gale, atrasti labiausiai jį dominančią. Tik nuo antrojo kurso antrojo semestro būtina tiksliai įvardinti kurios  srities specialistu studentas nori tapti. Amerikoje kiekvienas moksleivis: ir tiksliai žinantis savo pašaukimą, ir abejojantis, todėl studijų metu pakeitęs savo pasirinktą sritį, nepraranda laiko ir studijuoja tik jį / ją dominančius dalykus.

Studijuojantiems Amerikos universitetuose rinktis studijų dalykus ir formuoti savo studijų kalendorių padeda konsultantai (Academic advisers arba Academic counselors)

JAV aukštojo mokslo sistemos pagrindiniai bruožai:

• Kokybė: JAV kolegijos žinomos visame pasaulyje, kaip turinčios puikią mokslinę techninę bazę, stiprią infrastruktūrą ir aukšto lygio studijų programas. Akreditavimo sistema padeda išlaikyti kokybę. Informacijos apie akredituotas JAV aukštąsias mokyklas galite rasti EducationUSA tinklalapyje žemiau.

• Pasirinkimas: JAV švietimo sistema pasižymi  institucijų, akademinės ir socialinės aplinkos, stojimo reikalavimų, laipsnių ir studijų programų įvairove.

• Nauda: studijos JAV – puikus kokybės ir kainos santykis. Dėl įvairių studijų kainų ir finansinės paramos studijos JAV  pasidaro įperkamos užsienio studentams. Taip pat puikus išsilavinimas suteikia galimybe ateityje gauti didesnius atlyginimus.

• Lankstumas: JAV universitetai ir kolegijos suteikia galimybę susidaryti savo kurso programą, laisvai pasirinkti dalykus, pereiti iš vienos mokyklos į kitą. Yra įprasta baigti dvejų metų studijų programą bendruomeninėje kolegijoje ir pereiti į universitetą.